Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus, kokie pavojai jam gresia

Šiuolaikiniai tėvai jaučiasi turintys vis mažiau įtakos savo vaikams. Dėl jų dėmesio, lojalumo ir meilės jie konkuruoja su bendraamžiais ir socialiniais tinklais. Tarptautinis vaiko raidos autoritetas dr. Gordon Neufeld ir bestselerių autorius dr. Gabor Mate įvardija vieną priežastį, sukėlusią šią tėvų įtakos krizę: šiuolaikiniai vaikai vertybes, tapatybę ir elgesio normas perima iš bendraamžių. Ši „orientacija į bendraamžius“ kenkia šeimų sanglaudai, trikdo įprastą vaikų psichologinę raidą ir skatina agresyvią bei seksualizuotą paauglių kultūrą. Vaikai tampa labai konformistiški, nejautrūs ir susvetimėję, jiems nėra nieko svarbiau nei būti „kietais“. Autoriai paaiškina, kaip vėl prisijaukint savo sūnus ir dukteris, įtvirtinti tinkamą hierarchiją namuose, leisti vaikams jaustis saugiais ir suprastais, susigrąžint jų ištikimybę ir meilę. Autoriai taip pat nagrinėja naujus iššūkius, kuriuos tėvams kelia skaitmeniniai prietaisai ir socialiniai tinklai. Padėdami pažadint įgimtus instinktus, Neufeld ir Maté įgalina tėvus atlikti tai, kam buvo pašaukti: būti išminties, saugumo ir paguodos šaltiniu savo vaikams. Knygoje "Nepraraskime savo vaikų. Kodėl ryšys su vaiku toks svarbus, kokie pavojai jam gresia" skaitykite: Kodėl tėvų įtaka vaikams vis silpnėja Kaip tėvystės/motinystės instinktas padeda atrasti tinkamą būdą elgtis su vaiku Kodėl priraišumo santykis su vaiku yra toks svarbus Kaip vaiko prigimtis gali atsisukti prieš mus pačius Kokią vieną priežastį turi įvairūs paauglių elegsio sutrikimai Ką daryti, jei paauglys maištauja Kodėl bausmės už netinkamą elgesį ne visada yra geriausia išeitis Kaip apsaugoti vaikus nuo netinkamos bendraamžių įtakos Kaip atkurti nusilpusį ar nutrūkusį prieraišumo santykį su vaiku Kokius iššūkius kelia skaitmeninė revoliucija „Jūs rankose laikote knygą, kuri yra viena svarbiausių knygų jūsų, kaip tėvų, gyvenime. Ši knyga yra apie tai, koks svarbus ryšys su vaiku ir paaugliu. Kuo labiau vaikas auga, tuo daugiau dalykų įsiterpia tarp jo ir tėvų. „Paaugliai turi atsiskirt nuo tėvų“ – atsidūstame, kai paauglys mūsų neklauso, nesikalba, nebendrauja. Taip mąstydami dar labiau atstumiame savo vaikus nuo savęs į paauglių kultūrą tuo metu, kai mūsų jiems reikia ne mažiau nei kūdikystėje ar vaikystėje. Paauglystė nėra tas amžius, kurį vaikas turėtų išgyvent vienas, apsuptas tokių pačių kaip jis, nežinančių, kaip būti suaugusiuoju ir suaugusiųjų atstumtų paauglių grupėje. Tad neatstumkime savo vaikų, išlaikykime ryšį su savo vaikais ir paaugliais.“ Rima Kurtinaitienė, žindymo konsultantė, IBCLC, vaikų nešiojimo mokytoja Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Choromanskis